Praėjusių metų rugsėjo 19 dieną dovanų gavę valdininkai ir politikai džiaugėsi projekto „Plyno lauko infrastruktūros įrengimas“ įgyvendinimu Panevėžio rajone, Ramygaloje. Po žeme palaidojus beveik 16 milijonų litų, kurie buvo skirti vandentiekio ir nuotekų tinklams, dujotiekiui tiesti, seniesiems sutvarkyti ir naujiems keliams bei elektros linijoms tiesti, buvo tikimasi investicijų ir naujų darbo vietų gyventojams. Jau tada ramygaliečiai juokavo, kad nereikia ruoštis kepti kepsnių, kol briedis girioje, o dabar jie sako, kad ant lauko pliko netgi tvorelės vietomis neliko. Mat per du kartus buvo pagrobta nemažai plyną lauką juosiančios tvoros.Stebuklais nebetiki
„Plyno lauko infrastruktūros įrengimo“ projektas įgyvendintas 7,4 hektaro plote: ten nutiestos visos reikalingos komunikacijos, įrengti tinklai, sutvarkyti keliai. Projektui įgyvendinti skirta 16 milijonų litų, iš jų 1,6 milijono litų pridūrė Savivaldybė. Pristatant įgyvendintą projektą visi buvo tikinami (atidarymas vyko prieš rinkimus į Seimą), kad labai greitai Ramygalą pasieks investicijos, ji esą pradės klestėti, bus kuriamos naujos darbo vietos. Tačiau praėjus beveik pusmečiui Ramygaloje jokio pagyvėjimo nėra, o ramygaliečiai vis mažiau tiki žadėtais plyno lauko stebuklais.
Aplenkė Panevėžį
Jau tada (rudens pradžioje) kai kurie nekilnojamojo turto analitikai tik šaipėsi iš rajono valdžios užmojų ir į Seimą besiveržiančių politikų pažadų. Anot jų, žemės kaina priklauso nuo realios jos rinkos vertės ir investicijų. Apskaičiuoti šią kainą labai paprasta: projektas įgyvendintas 7,4 hektaro plote, į jį buvo investuota 16 milijonų litų; pridedame buvusią žemės vertę ir matome, kad vienas aras jau kainuoja gerokai daugiau kaip 20 tūkstančių litų. Panašiai tokio ploto žemė gyvenamųjų namų statybai kainuoja Panevėžio centre. Komercinės paskirties žemės kainos dabar mūsų mieste netgi kelis kartus mažesnės.
Kūdikis neauga
Daugelis žmonių turbūt dar prisimena Ramygaloje tuometinio Seimo vicepirmininko Alfredo Pekeliūno pasakytus žodžius, kad kūdikis, kitaip tariant, plynas laukas, gimė ir jo laukia šviesi ateitis. Parlamentaras prasitarė, kad jau tada Ramygala domėjosi „Coca-Cola“ kompanija.
Baigiasi pusmetis, tačiau tas kūdikis tarsi ir negimęs. Buvo nuardyta dalis plyno lauko tvoros, todėl galima tvirtinti, kad investicijos mažėja. Ramygalos seniūnijos vadovas Valdas Chirvas patvirtino, kad investicijoms pritaikytoje teritorijoje niekas nevyksta. Anot jo, Savivaldybės administracijos pavedimu atlikta turto inventorizacija ir apskaičiuota reali žemės vertė. Seniūnas patikino, kad visi dokumentai perduoti administracijai, todėl jis tikslių skaičių nebepamenantis. V.Chirvas patvirtino, kad ilgapirščiai „privatizavo“ dalį tvoros, tačiau kol nėra investicijų, ją atstatyti netikslinga.
Kalčiausia krizė
Savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys visą kaltę suvertė ekonominei ir finansinei krizei. Anot jo, žemės rinkos vertė apskaičiuota, bet sunkmečiu nuomoti žemę mažiausiomis kainomis neketinama. Neforsuoti įvykių skatina ir Taryba. Panorus sužinoti realią žemės minėtoje teritorijoje kainą, V.Žiurlys pareiškė, kad apie žemės pardavimą niekas nė nekalba.
Teritorija priklauso valstybei ir ji gali būti išnuomota iki 99 metų. Administracijos direktorius akcentavo, kad rajono Taryba yra patvirtinusi minimalias sklypų nuomos kainas metams: 44 arų sklypo nuoma kainuos ne mažiau kaip 11 tūkstančių 840 litų, 108,3 aro – 48 tūkstančius 920 litų, 501,2 aro – 137 tūkstančius 120 litų. Direktorius pakartojo, kad šie sklypai galės būti išnuomojami tik viešojo konkurso būdu, tačiau pardavinėjami nebus.
Nuomoti neskuba
V.Žiurlys akcentavo, kad panaši situacija yra visoje Lietuvoje, todėl šalies mastu atliekamas tokių teritorijų marketingas, bus bandoma sulaukti paramos, rengiamas projektas ir investicijoms parengtos zonos bus reklamuojamos visoje Europoje. Administracijos direktorius sakė, kad pusvelčiui sklypų neketinama nuomoti: rajono valdžia linkusi palaukti, kol žemės nuomos kainos pakils.
„Mūsų tikslas – sulaukti rimtų investuotojų, kad būtų gauta didžiausia nauda, – pabrėžė V.Žiurlys. – Mes nusprendėme neforsuoti įvykių ir kol kas nesireklamuoti. Už mažiausią kainą išnuomoti visada spėsime. Pasikeitimų galima tikėtis nebent metų pabaigoje.“
V.Žiurlys taip pat patvirtino, kad kelis kartus plyno lauko tvora buvo vagiama, apie įvykį pranešta rajono policijai, todėl tebevyksta tyrimas. Anot jo, yra vilties, kad nuostolius atlygins tie, kas juos padarė.