Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis tiesiai iš aukščiausios valdžios lūpų panoro išgirsti, koks likimas laukia jo vadovaujamos Savivaldybės.

Vidaus reikalų ministrui Raimondui Šukiui susitikime su Panevėžio valdžia prakalbus apie ilgai ruoštą valdžios koncepciją dėl žiedinių (esančių prie didžiųjų miestų) rajonų savivaldybių pertvarkymo taip, kad jos nebebūtų kitų savivaldybių teritorijose, P.Žagunis nusprendė Seime kaip reikiant išsiaiškinti, kas rezgama prieš Panevėžio rajono ir kitas miestuose įsikūrusias rajono savivaldybes.

Gyventojus nuramino

Po apsilankymo praėjusią savaitę Seime vykusioje konferencijoje meras tvirtina besijaučiantis ramus: pats Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Jonas Jagminas jį patikinęs, kad reforma, apie kurią kalbama, iki 2011 m. tikrai nebus vykdoma. Bandydamas įtikinti reformos organizatorius, kad siūlymas dalį rajono administracinės teritorijos prijungti prie miesto, o kitą dalį priskirti Ramygalos savivaldybei, kuri turėtų būti įkurta, yra absurdiškas sprendimas, P.Žagunis prisipažįsta net įsikarščiavęs. Tik įsitikinęs, jog apie reformą kol kas tik kalbama, bet jos daryti artimiausiu metu nesiruošiama, nusiraminęs.

„Tegul rajono žmonės gyvena ramiai ir nesibaimina, jog administracinės ribos greitai bus perskirstytos“, – patikino pašnekovas.

Vidaus reikalų ministro įsitikinimu, žiedinės savivaldybės stabdo miesto plėtrą, bet siūlomas administracinių teritorinių vienetų ribų pakeitimo galimybes reikia dar kartą peržiūrėti. Nors ir buvo manyta spėti iki šių metų spalio nustatyti optimalų savivaldybių skaičių, parinkti geriausią variantą sutvarkyti žiedines savivaldybes taip, kad jų centras nebūtų kitos savivaldybės teritorijoje, kad nebereikėtų dirbtinai stabdyti planavimo, būtų baigti bendrieji planai, pajudėtų detaliųjų planų rengimas, skubėti šiuo klausimu, anot R.Šukio, būtų neprotinga: nėra paskaičiuota, kiek lėšų reikėtų steigiant savivaldybes rajonų teritorijose, be to, ir gyventojų nuomonės neatsiklausta. Kad siūloma reforma būtina, ministras neabejoja: kai priemiestinėse teritorijose apsigyvenę gyventojai dirba ir visas paslaugas gauna miesto Savivaldybės teritorijoje esančiose įstaigose, o gyvenamojoje vietovėje neturi normalios infrastruktūros, nėra gerai.

Reforma – tik kalbose

Miesto meras Vitas Matuzas, susitikime su vidaus reikalų ministru palaikęs siūlymą, kad rajono Savivaldybės administracija persikeltų į Ramygalą, o priemiestinių seniūnijų teritorijos būtų prijungtos prie miesto Savivaldybės, tvirtina nesąs tokio siūlymo iniciatorius: reforma, apie kurią pradėta kalbėti jau senokai, paskui nutilta ir vėl imta kalbėti, sugalvota aukštesnės valdžios. Pats meras teigė nemanantis, jog dabartinė administracinių vienetų teritorijų sistema trukdo Panevėžio plėtrai. Kitas reikalas – kai kurių institucijų dubliavimasis. Šį klausimą V.Matuzas žadėjo aptarti susitikime su rajono vadovu. Vakar toks susitikimas įvyko, tačiau, P.Žagunio tvirtinimu, jame buvo tartasi tik dėl darbo grupės miesto plėtros reikalams sudarymo. Ši darbo grupė rengs bendrą miesto-rajono plano korektūrą. Rajono meras patikino priekaištų miesto merui dėl to, kad jam nedalyvaujant šis su vidaus reikalų ministru aptarinėjo rajono administracijos ribų pertvarkymo klausimą, neišsakęs. Apskritai, anot P.Žagunio, pats laikas būtų pamiršti tai, kas iš esmės bus sprendžiama dar tik tolimoje ateityje.

V.Matuzas irgi tikina manantis, jog kalbos apie teritorijos administracinių vienetų sistemos tobulinimą artimiausiu metu taip ir liks tik eiliniu pašnekėjimu – siūlomi modeliai nebus įgyvendinami, nes tam reikėtų daug pinigų. Ir nežinia, ar įdėtos investicijos atsipirktų. Miesto vadovas tvirtina, kad prieš prijungiant kai kurias dabartines rajono teritorijas prie miesto, būtina atsiklausti ir miesto gyventojų, ar jie tam pritaria. V.Matuzas patikino, jog Marijampolėje apklausus miesto gyventojus, ar jiems nekliudo tai, kad rajono administracinė teritorija yra jų mieste, daugelis tvirtino nesą tuo patenkinti.

Įžvelgia populizmą

P.Žagunio manymu, esamos kalbos apie Panevėžio rajono savivaldybės perkėlimą į Ramygalą yra populistinis siūlymo variantas. „Nors sakoma, kad siekiama valdžią priartinti prie žmonių, iš tikrųjų gali atsitikti priešingai. Darant tokias reformas, būtina gyventojų apklausa. Kažin, ar krekenavietis pritars, kad jo rajono centru taptų Ramygala? Žmogui ne tas pats, kurioje teritorijoje jis gyvens – su teritorijų perskirstymu keičiasi daug kas“, – pastebi rajono meras.

Pašnekovui atrodo absurdiška, kai siūloma prie miesto prijungti priemiestines teritorijas, o tolimesnes priskirti Ramygalai. Nejaugi atokių kaimų, tokių kaip Puodžiūnai ar Sodeliai, gyventojai, anot mero, turėtų visus reikalus tvarkyti Ramygaloje? Kitaip, pavyzdžiui, Smilgius reikėtų atiduoti Šeduvos, Gelažius – Vabalninko savivaldybėms ir pan.

P.Žagunis nesutinka su V.Matuzo pastebėjimu, jog kai kurios miesto ir rajono įstaigos be reikalo tarpusavyje dubliuojasi. Rajono mero teigimu, visos rajono įstaigos yra reikalingos rajono gyventojams: biblioteka turi savo tinklą, rajono Savivaldybės poliklinikoje nėra tokių didelių eilių, su kokiomis susiduria miesto gyventojai.

Nepalaiko dabartinių reformos modelių ir Ramygalos seniūnijos seniūnas Valdas Chirv. Jo įsitikinimu, jei būtų pakeista reformos strategija ir atstatytos senos Ramygalos rajono ribos, ramygaliečiams būtų į naudą turėti valdžią čia pat. Jei dabartinės rajono Savivaldybės teritorinės ribos būtų skeliamos perpus, tokia reforma jam nepriimtina. Negalimas, pasak seniūno, ir siūlytas miesto bei rajono savivaldybių sujungimo variantas, nes Panevėžys atsikovojo metropolinio centro statusą.

Angelė VALENTINAVIČIENĖ