Neseniai praėjo graži šventė – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Aštuoniolika metų – tiek mažai ir tiek daug žmogaus gyvenime. Užaugo nauja karta. Dažnai pagalvodavau, ar reikalingi minėjimai, ar ne per daug pas mus kalbų, kurių niekas neklauso ir švenčių, per kurias nesidžiaugiama, o raudama. Šią kovo 11-ąją pamačiau naujus, gerus pokyčius. Į vėliavos pakėlimą 9-ą val. miesto aikštėje atėjo nemažas būrys. Kylant vėliavai stebėjau žmones. Daugelis jų giedodami himną šypsojosi. Gal būt dėl to, kad šalia tuos pačius žodžius tarė vaikai, o gal ir dėl to, kad mes užaugome, gal ir ne visai, bet truputį tai tikrai. Stovėjau ir didžiavausi Ramygala. Be jokių išankstinių scenarijų puikiai vienas prie kito prisiderino ir kultūros centro saviveiklininkai, ir šauliai, ir pagyvenusių žmonių ansamblis „Svaja", ir V.Šidlauskas. O kai popiet į kultūros centro salę truputį vėluodamas ir net nekviestas (kuo labai džiaugiuosi) atvyko Panevėžio rajono meras Povilas Žagūnis. Jis vos rado vietą, kur atsisėsti. Puikias programas atvežė Panevėžio pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas" ir Kauno rajono Bubių kultūros centro kolektyvai. Manau nusivylusių nebuvo. Bendruomeniškumas ir šventė jautėsi visame mieste.
Labai gera, kai žmonės ateina savo valia, tik perskaitę skelbimą. Visada Jūsų laukiam. Ir vėl iš naujo tikiu – viskas bus gerai