Kasmet pirmosiomis rugsėjo dienomis Lietuvoje minima Europos žydų kultūros diena, kurią organizuoja Kultūros paveldo departamentas. Ši diena yra sudėtinė Europos Tarybos remiamos programos "Žydų kultūros paveldo kelias Europoje" dalis. Tądien besidomintieji žydų kultūra 26-iose Europos šalyse kviečiami į parodas, koncertus, seminarus. Rugsėjo 9 d. Ramygalos kultūros centras kvietė į renginių ciklą "Gyvenimas štetle".
Renginių ciklą pradėjo galerijoje „Voras“ atidaroma fotografijų paroda "Mūsų kaimynai žydai". Paroda parengta iš Ramygalos krašto istorijos muziejaus fotografijų fondo. Žydų žodis štetl jidiš kalba reiškia miestelis. Toks pavadinimas suteikiamas miesteliui, kuriame žydai sudarė ženklią gyventojų dalį, nuspalvindami visą miestelio gyvenimą. Ramygaloje nuo senų laikų gyveno žydai. Jie sudarė didelę gyventojų dalį. Šių dienų Ramygaloje negyvena žydai. Tik piešiniai, fotografijos gali perteikti buvusio litvakų gyvenimo fragmentus, atskleisti įdomų ir savitą, deja, skaudžiuose laiko vingiuose dingusį jų gyvenimo pėdsaką. Paroda suteikia galimybę dabartinius ramygaliečius supažindinti su senąja Ramygalos bendruomene, parodyti draugišką lietuvių ir žydų gyvenimą Ramygalos štetle. Turtingas kultūrinis žydų bendruomenės gyvenimas yra lyg atšvaitas tos galingos jidiš ir hebrajų kultūros, kuria garsėjo Lietuva. Žvelgiant į fotografijas, gyvumo įkvėpė tekstai iš ramygalietės mokytojos Elenos Gabulaitės atsiminimų knygos "Jaunystėn sugrįžus", tradicinių žydų paplotėlių – macų – ragavimas, kuriais visus susirinkusius vaišino Panevėžio žydų bendruomenės nariai. Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genady Kofman dalinosi mintimis apie fotografijose užfiksuotas akimirkas, žmones, aplinką.
Pagerbiant Ramygalos žydų bendruomenę, norint supažindinti jaunąją kartą su žydų kultūra reikia prikelti iš užmaršties tuos kultūros paveldo lobius, kuriuos sunaikino naciai ir sovietai.
Siekiant pristatyti žydų bendruomenės indėlį į Ramygalos socialinį ir kultūrinį gyvenimą, kurio neatskiriamą dalį sudarė žydų kultūra, surengta kraštotyrinė konferencija "Ramygalos žydų bendruomenė". Be Ramygalos bendruomenės narių konferencijoje dalyvavo Panevėžio Žydų bendruomenės pirmininkas Genady Kofman ir bendruomenės nariai, Panevėžio rajono savivaldybės vicemeras Antanas Pocius, Ramygalos seniūnijos seniūnas Valdas Chirv, istorijos mokslų magistrė Joana Viga Čiplytė, Ramygalos gimnazijos direktorius Algis Adašiūnas, Ramygalos krašto istorijos muziejaus vadovė Irena Zubauskienė. Apie Ramygaloje gyvenusius žydus, jų indėlį į Ramygalos kultūrinį ir socialinį gyvenimą, žydų kultūros sklaidą, kuri išsirutuliojo iš turtingų judaizmo tradicijų ir tapo savita litvakų kultūra, palikusia ryškų pėdsaką ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulinėje kultūroje, pasaulio tautų teisuolius, pranešimus skaitė: Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genady Kofman ("Tolerancija ir žydų tradicijos"), istorijos mokslų magistrė Joana Viga Čiplytė („Pasaulio tautų teisuoliai”), Ramygalos krašto istorijos muziejaus vadovė Irena Zubauskienė ("Ramygalos žydų bendruomenė").
Konferencijai pasibaigus, renginio dalyviai ir svečiai aplankė senąsias žydų kapines. Ramygalos seniūnijos pastangomis apleistos ir nuniokotos kapinaitės buvo sutvarkytos, paminkliniai akmenys atstatyti. Prieš metus Ramygalos gimnazijos mokiniai, vadovaujami mokytojų Irenos Zubauskienės ir Almos Petrauskienės, įsijungė į akciją „Kiekvienas žmogus turi vardą“, kuri kvietė ant lauko akmenėlių įamžinti Lietuvoje gyvenusių žydų tautybės žmonių pavardes. Vartant senus Ramygalos mokyklos klasių žurnalus, kitus Ramygalos krašto istorijos muziejuje esančius dokumentus buvo sudarytas Ramygaloje gyvenusių žydų sąrašas. Skaitant šį sąrašą, palengva driekėsi akmenėlių eilutė, primindama žydų tautybės žmones, kurie kartu su lietuviais mokėsi, dirbo, gyveno Ramygaloje. Prie paminklinio akmens, bylojančio, kad čia yra senosios žydų kapinės, Ramygalos kultūros centras įrengė atminimo sienelę. Sienelėje ir sugulė akmenėliai, kuriuose gimnazistai įamžino Ramygaloje gyvenusių žydų vardus. Uždegtomis žvakelėmis, Tylos minute sustingo atmintis ir pagarba išėjusiems. Panevėžio žydų bendruomenės nariai dėkojo ramygaliečiams už jų protėvių ramybės vietos išsaugojimą ir dar ilgai nesiskirstė: apžiūrinėjo, lietė kiekvieną paminklinį akmenį, stengdamiesi išskaityti juose laiko užneštus įrašus.
Renginių ciklą tęsė atminimo lentos apie 1941 m. sunaikintą žydų bendruomenę atidengimas.Ją iškilmingai atidengė Panevėžio r. vicemeras A. Pocius, Ramygalos seniūnas V. Chirv ir Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genady Kofman. Europos žydų kultūros dienos paminėjimą Ramygaloje, apgaubtą ilgesinga ramybe ir susikaupimu, vainikavo koncertas, kuris šlovino gyvenimo džiaugsmą. Nepaisant tragiškų žydų tautos istorijos momentų Vilniaus žydų meno kolektyvas "Fajerlech" prikelia gyvenimui turtingą žydų tautos kultūros paveldą. Ansamblio meno vadovė Larisa Vyšniauskienė teigė, kad kolektyvo tikslai yra puoselėti žydų meną, išlaikyti tradicijas ir perduoti jas ateinančioms kartoms. "Fajerlech" atlikėjų išreiškiama žydų tautos ilgaamžė patirtis, atspindinti sąmojį, harmoniją, temperamentą ir vidinę kultūrą džiugino ramygaliečius ir sukėlė žiūrovų susižavėjimą.