Mūsų žemdirbiškame krašte žmogus nuo seniausių laikų gyveno vienu alsavimu su gamta. Gyvenant darniu ritmu su Saule savo gyvenimo kelią tarsi stabtelėjimais nusagstė šventėmis. Šiandien gyvename pagal kalendorių, kur apeigose, simboliuose susilieja neatmenamų laikų pasaulėvaizdžio atspindžiai, bažnytinė tradicija ir modernių laikų žmogaus jausena.

Tamsiausias metuose mėnuo - gruodis, senovėje dar ir Kalėdų mėnesiu vadintas. Laikas, kada, kada žiemos nykumas žada viltį – sugrįžtančią Saulę. Laikas, kada ramybėje ir gerume krikščioniškas pasaulis laukia užgimstančio kūdikėlio Jėzaus. 

Ramygalos kultūros centras lietingai niūrią penktadienio pavakarę Ramygalos ir jų apylinkių žmones kvietė Advento vakarui. Adventas – dvasinio pasirengimo sutikti šventąsias Kalėdas metas. Metas, kuomet brandiname viltį, kad pasaulis ir mūsų gyvenimas taps geresnis, teisingesnis. Šis vakaras buvo skirtas tam, kad pažvelgtume į mūsų protėvių palikimą, pasimokant iš jų, kaip leisti Advento vakarus, kaip pasiruošti apeiginei Kūčių vakarienei, kaip sutikti džiaugsmingąsias Kalėdas ir Naujuosius Metus.

Floristė Aistė Jagminienė pasidalino mintimis, kaip pasigaminti Advento laiko simbolį - Advento vainiką. Kūrybingos moters darbuose šiuolaikinės  floristikos galimybės apjungė tradicijas ir modernumą. Prie uždegtų vainiko žvakių susirinkusios moterys dalinosi patirtimi, ką gaminti Kūčių vakarienės stalui, kaip ypatingą vakarą elgtis, kad tai nulemtų gerus metus, gerą derlių, sveikatą ir laimę. Nebuvo pamiršta Kalėdų nakties burtai  ir Kalėdų senio apsilankymas.

Būdami šiltoje ir jaukioje aplinkoje, kalbėdami apie papročius, pajutome didžiosios žiemos šventės laukimą. Gyvename kitame laike, nei mūsų protėviai prieš šimtą ar daugiau metų. Ilgi gruodžio vakarai neatrodo tokie ilgi, nes turime technologijas, kurios prailgina dieną, saulei nusileidus. Todėl sunku laikytis senųjų papročių ir nedirbti darbų, neskubėti saulei nusileidus. Bet galime skirti Adventą buvimui su artimu, gero žodžio pasakymui vienas kitam.