Gandras (Ramygaloje vadintas busilu) – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikytas šventu paukščiu, globėju, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą. Jis – dangaus antspaudo saugotojas, galįs žmonių ligas paimti, nudanginti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Gal būt todėl gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę, gerovę namams, šalia kurių, dažniausiai šeimininkų iškeltame gandralizdyje, jis ir apsigyvena. Gandras namus dar lanko „atnešdamas“ vaikelį. Tad kaip šeimos, meilės savo kraštui ir bendruomenei simbolis, jis puikuojasi ant Ramygalos miesto herbo. Visa tai paskatino atkurti šio krašto Gandrinių šventimo tradicijas.
Kovo 25-oji Blovieščiai arba Gandrų sugrįžimo šventė buvo linksmai ir žaismingai paminėta Ramygalos aikštėje, kur rinkosi maži ir dideli. Visi puošėsi gandrų sparnais – skraistelėm ir ilgasnapėm karūnom – galvelėm. Gandro karūna buvo vainikuotas ir Ramygalos seniūnijos seniūnas V. Chirv, kuriam ši šventė dviguba: mat tądien parskrisdami gandrai ir jį į šį pasulį atnešė. Tad visi draugiškai sudainavę seniūnui „Su gimimo diena“, ėmė dairytis į dangų, ar kas nepamatys gandro parlekiančio. Kadangi dangus buvo apniūkęs, matėsi tik tie „gandrai“, kurie aplink aikštę ratus suko. Gandras Jonas (Laimutis Raziūnas) ir Gandrė Asta (Asta Žemkauskienė) pamokė visus, kaip reikia gandrus pašaukti, kokiais vardais vadinti, kaip juos pamėgžioti. Mėgdžiojo ir kitus paukščius, o vaikiukai „gandriukai“, kurie atspėjo, kokio paukščio trėlę išgirdo, buvo apdovanoti varlytėmis. Kaip žinia varliukai gandrams gardžiausias skanėstas, bet norint jų pasigauti tenka ir kojas sušlapt. Smagiai visi „varlinėjo“ žaisdami žaidimus bei estafetes ir komandomis, ir pavieniui. Prisidūkę, privarlinėję, visi „starkauti“ išėjo: skambant gandrų valsui, ritmingai ir aukštai keldami kojas, ilga vora žirgliojo aplink aikštę, o apsukus ratą laukė maloni staigmena: dailiai supakuoti meduoliukai, kuriuos dosniai dalino Ramygalos kultūros centro direktorė L. Kubiliūnienė. Tai taip pat atgaivinta senovinė tradicija, mat šeimininkės Gandrinių dieną ruošdavo ypatingus pavakarius artojams, kepdavo įvairių grūdų bandeles. Tikėta, kad tuomet javai gerai dygs. Jas dovanodavo ir kaimynams ko nors gero palinkėdami, arba pakabindavo sausainėlį ant tvoros, kaip draugystės ženklą. Šventei pyragėlių pagal seną receptą prikepė Ramygalos malūno šeimininkė V. Plučienė.
Prisidūkę, daug įdomaus sužinoję, visi šventėje dalyvavę 53 „gandrai“ nuskrido į savo gūžtas, prieš tai už šią šventę padėkoję kultūros darbuotojams: Loretai Kubiliūnienei, Astai Žemkauskienė, Laimučiui Raziūnui, Algimantai Balakauskienei ir jos meno būrelio vaikučiams. Na, o mes dėkojame rėmėjams knygynui "Šviesva", savanorei Evelinai Zupkaitei ir Ramygalos malūnui.