Sausio 13-tą dieną ramygaliečiai aktyviai rinkosi į kultūros centrą, kur buvo prisiminti 1991-ųjų sausio įvykiai. Balsas „iš anapus“ kalbėjo apie tų dienų įvykius, tas aidas iš praeities priminė kokia susikaupus, pakylėta, graži ir didelė, su vienybės šventu vainiku ant galvos tuomet buvo lietuvių tauta. Kad istorija prabiltų kuo veiksmingiau, kad kuo efektyviau būtų perteiktas amžinas laisvės troškimas, pasirinktas dramos žanras. Panevėžio kolegijos teatro studija (režisierė Daiva Andrašiūnienė) parodė spektaklį „Ikaras“, pagal to paties pavadinimo Justino Marcinkevičiaus dramą. Juk būtent šio poeto kūryba susiliejo su visos tautos išgyvenimais, tapo neatsiejama nuo išsilaisvinimo epochos. Su ja tauta sąmonėjo, stiprėjo, brendo, vėliau ją dainuodama ėjo į mitingus, į Sąjūdį ir Atgimimą. Just. Marcinkevičiaus kūryba ir visa jo veikla konsolidavo lietuvių visuomenę, buvo labai svarbi, siekiant atkurti nepriklausomą valstybę. O Ikaras ir jo baltieji sparnai – tai amžino laisvės troškimo simbolis. Klausydama Ikaro, Pilado, Dedalo monologų salė nuščiuvo, sukluso – vadinasi, atsivėrė varteliai, širdys atsivėrė. Artistai sukūrė gyvą ir paveikų teatro ir žiūrovų ryšį, kuris įžiebė viltį: mūsų laisvės šaukliai tol bus gyvi, kol mes juos minėsim ir šlovinsim.
Nuoširdžiai dėkojame visiems, atėjusiems į renginį, jūs neabejingi savo krašto istorijai, jūs šiandienos ir ateities gerbūvio kūrėjai.