Rugpjūčio 25 d. Ramygalos seniūnijos gyventojai rinkosi žodžiais ir mintimis atsisveikinti su gandrais. Gandras – Lietuvos nacionalinis paukštis, kuris puikuojasi Ramygalos herbe ir vėliavoje. O prie kultūros centro ant meilės suolelio įsitaisę du mediniai gandrai, krūtinėmis ir snapais laikantys didelę, mylinčią širdį, turėtų lemti spartesnį ramygaliečių poravimąsi ir naujagimių gausėjimą, kuriuos (šiek tiek ūgtelėjusius) mielai priims ir auklės vietinis lopšelis-darželis šiemet pasivadinęs „Gandriuko“ vardu. Dar vienas plačiai išskleidęs sparnus gandras, jaukiai prisiglaudęs prie turgelio tvoros, kviečia savo glėbin pailsėti pavargusius, ar senai besimačiusius prisėsti, pašnekučiuoti, Ramygalos centrine aikšte pasigrožėti. Visi šie gandrai – jau nuolatiniai mūsų miesto gyventojai, pasiryžę čia ilgai, ilgai gyventi. Juk prie jų gimimo prisidėjo daug vietos gyventojų, vykdant projektą „ Kultūrinis užimtumas Ramygalos seniūnijoje, įtraukiant vietos jaunimą, moteris, pagyvenusius ir žmones su negalia".
Tikri gandrai taip pat gyvena netrumpai, net iki 20 metų ir savo porai yra labai ištikimi. Baltieji gandrai keliauja toli - per 2-3 kelionės mėnesius šie paukščiai įveikia 8-10 tūkstančių kilometrų ir kai kurie iš jų pasiekia net Pietų Afrikos Respubliką. Tačiau pasiekia ne visi - net jei jiems pasiseka įveikti tolimą kelią ir nepalankias oro sąlygas, Etiopijoje, Somalyje, Zaire ir kai kuriose kitose Afrikos šalyse gandrai medžiojami maistui.
Atėjusieji į renginį dalyvavo viktorinoje „Viskas apie gandrus“. Po to palinkėjo šiems paukščiams sėkmingai pasiekti šiltuosius kraštus ir pakeliui nepražūti, kad kitąmet pavasarį sugrįžtų jie namo, nes namai yra šeimos oazė, o šeima – didžiausias gėris ir vertybė, kurią turi globoti ir saugoti ne tik gandrai, bet ir žmonės. Todėl, išlydėdami gandrus, šeimų globėjus, ramygaliečiai, po atviru dangumi žiūrėjo lietuvišką kiną: šeimos dramą „Pakeliui“, kad iš naujo perkainuotų svarbiausius dalykus. Šį filmą padovanojo Panevėžio kino centras „Garsas“.