Renginiai

Rugsėjo 1-oji su Panevėžio lėlių vežimo teatro spektakliu

Informacija
Peržiūros: 742

Ramygalos seniūnijos kultūros centras sveikina su MOKSLO IR ŽINIŲ DIENA!

Ir dovanoja Panevėžio lėlių vežimo teatro spektaklį
J. Titarov "MAŽOJO AUTOMOBILIUKO NUOTYKIAI"

Laukiame rugsėjo 1 dieną, 13.00 val. - mokinukų, darželinukų, mažų vaikiukų ir jų tėvelių.
Spektaklis nemokamas.

Diskusija "Aš ir mano tauta"

Informacija
Peržiūros: 2940

1992 m. rugpjūčio 9 d. pirmą kartą įvyko tautų darbo grupių susirinkimas dėl žmonių teisių apsaugos. 1994 m. gruodžio 23 d. Jungtinių tautų organizacija Tarptautinę tautos dieną paskelbė minėtina diena. Rugpjūčio 9 d. švenčiama Tarptautinė tautos diena. Ši diena skirta ginti vietinių tautų-čiabuvių teises. Čiabuviai, dar kitaip vadinami aborigenais, autochtonais - tai senieji vietiniai tam tikros vietovės žmonės, tebegyvenantys arba gyvenę toje teritorijoje iki dabartinių gyventojų įsikūrimo. Čiabuvių bendruomenės laikosi savitų tradicijų, išsiskiria iš visos visuomenės. Tokios tautos dabar dažniausiai išlikusios tik sunkiai pasiekiamose vietose (salose, džiunglėse, kalnuose, Arktyje). Europoje čiabuvių, išlaikiusių savas tradicijas, yra išlikę Laplandijoje ir Kolos pusiasalyje (samiai), Rusijos gilumoje (nencai, komiai), Kaukazo kalnuose, Pirėnų pusiasalio šiaurėje ir Ispanijos bei Prancūzijos pasienyje (baskai). Amerikos vietiniai gyventojai indėnai vis dar laikosi savų tradicijų. 

Žvejų šventė Daniūnuose

Informacija
Peržiūros: 3252

Žvejų šventė – tai šventė, kurios visus metus laukia vietos gyventojai bei kaimo svečiai. Ji vyksta nuo aušros iki vidurnakčio, todėl ją aplankyti turi galimybę ir anksti kėlęs ir ilgai miegojas...

Tradicinė Daniūnų kaimo šventė šiais metais prasidėjo viena valanda anksčiau nei įprastai. Jau penktą valandą ryto į žvejų – mėgėjų plūdine meškere varžybas rinkosi žvejai. Nors žvejų skaičiumi negalime pasigirti, tačiau smagu, kad šiais metais į varžybas užsiregistravo bei jose dalyvavo ir mažamečiai žvejai, kurie ankstyvą rytą buvo nusiteikę puikiai. Po dviejų turų varžybų teisėjas Egidijus Marozas susvėrė žuvis ir susumavo rezultatus. Trečiąją vietą pelnė – dešimtmetis Edgaras Karitonis, jo jaunesnis aštuonerių metų brolis Edvinas Karitonis užėmė antrąją vietą, o garbingą pirmąją laimėjo septinmetis Deimantas Marozas.

Valstybės dienos renginiai Ramygaloje

Informacija
Peržiūros: 3209

Vykdant Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos kultūros rėmimo fondo finansuotą projektą „Tegu mūsų mintys ir darbai pratęs septynių amžių istoriją“ Ramygalos mieste vyko renginių ciklas skirtas Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai.

Liepos 6-ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną. Valstybinė šventė, primenanti didingą Lietuvos praeitį, jos ilgaamžes valstybingumo tradicijas, iškilmingai paminėta Ramygaloje. Šiai dienai minėti buvo skirtas renginių ciklas „TEGU MŪSŲ MINTYS IR DARBAI PRATĘS SEPTYNIŲ AMŽIŲ ISTORIJĄ“, kuris prasidėjo Šv. Mišiomis už tėvynę ir jos žmones Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Galerijoje „Voras“ atidaryta Povilo Kleinausko fotografijų paroda „Vasaros spalvos“.

Joninės Ramygaloje

Informacija
Peržiūros: 4589

Birželio 23 dienos vakare, Ramygalos miesto parkas tiesiog šurmuliavo įvairiais garsais. Joninių šventė prasidėjo visų kolektyvų suėjimu skambant dainai "Buvo naktį švento Jono", kuriai pritarė net dvi kapelos. Renginio vedėjai Janytė ir Joniukas pasveikino visus susirinkusius į ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties šventės renginį ir susirinkusią publiką savo dainomis pradžiugino jauniausia kultūros centro atlikėja Airelija Marozaitė su sesute Raminta (vadovė Gintautė Bakanavičienė). Vedantieji pasakojo apie šios šventės kilmę, atsiradimą, papročius, burtus. Buvo apvainikuoti Jonai ir Janinos, organizuoti žaidimai, Lietuvių liaudies šokių pamokėlė, surengtas gražiausio vainiko pynimo ir anekdotų pasakojimo konkursas, kuriuose publika negausiai, bet visgi dalyvavo. Šventę muzikos garsais apsupo Ramygalos kultūros centro kolektyvai, linijinių šokių grupė "Šokas"(vadovė Lina Veršelienė), moterų vokalinis ansamblis "Aušra"(vadovė Lijana Nevulytė), merginų duetas, Barbora Kiseliūtė ir Neringa Juozaitytė, atliekančios Lietuvių liaudies dainas (vadovė Karolina Raziūnienė), linksmino kapela "Senoliai" (vadovė Gintautė Bakanavičienė).

Liepą mes švęsim miesto šventę

Informacija
Peržiūros: 897

Joninės Ramygaloje

Informacija
Peržiūros: 895

Birželio 23 dieną 20.00 valandą miesto parke:

  • Susirinkusius linksmins Ramygalos kultūros centro kolektyvai;
  • Bus organizuojamos šokių ir žaidimų rungtis;
  • Vainikuosim Jonus ir Janinas;
  • Pinsime ir plukdysime vainikus;
  • Šoksime diskotekoje aplink laužą ir ieškosime paparčio žiedo.

LAUKIAME VISŲ SU GERA NUOTAIKA!!!    

Organizatorius:
Ramygalos kultūros centras

Ožkų paradas 2011

Informacija
Peržiūros: 925

Lietuvos ožkų mylėtojai ir augintojai,

2010 m. įvyko didelio susidomėjimo sulaukęs pirmasis ožkų paradas „Mis ožka“. Tęsiant tradiciją, kviečiame visus dalyvauti ožių, ožkų, ožkininkų ir ožkininkių varžytuvėse, kurios vyks Panevėžio rajono Ramygalos miesto parke  liepos  9 d. (šeštadienį) 14.00 val.

Ramygala neatsitiktinai pasirinkta šventės vieta. Šis miestelis jau nuo seno garsėjo vietiniais mažais laukus dirbančiais arkliukais, vadinamais ožkomis, kuriuos laikui bėgant pakeitė tikros ožkos. Senieji miestelio gyventojai dar dabar Ramygalą švelniai pavadina „Ožkauosčiu“.

Kviečiame registruotis iki liepos 6 d.
tel.: 8 675 23201

8 45 592382
arba e. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Birželio 14-oji - didžiųjų trėmimų 70-osios metinės

Informacija
Peržiūros: 991

Birželio 14-oji ne tik tautos gedulo, bet ir vilties diena. Vilties išgyventi, vilties sugrįžti į tėvynę, vilties išvysti savo artimuosius. Viltis palaikė tremtinius ir kalinius sunkiausiais, juodžiausiais jų gyvenimo metais, suteikė jėgų ir tvirtybės. Šią dieną Lietuvoje minimi tremtyje žuvę lietuviai.

Ramygalos seniūnijos kultūros centre surengtoje atminimo valandoje, skirtoje tremtyje žuvusiems lietuviams,  nuskambėjo prisiminimų žodžiai, buvo parodytas dokumentinis filmas „Atsimenu, vadinasi esu“. Šv. Mišias už Lietuvą ir tremtinius aukojo Ramygalos Šv. Jono krikštytojo bažnyčios klebonas Edmundas Rinkevičius. Po mišių, Laisvės aikštėje, prie paminklo genocido aukoms atminti, skambėjo mišraus ansamblio „Svaja“ atliekamos tremtinių dainos, jaunimas prie paminklo išdėliojo vilties žvakelių ornamentus. Tylos minute buvo pagerbti visi tremtyje žuvę lietuviai.Į Lietuvą jie sugrįžo - gyvi ir mirę, kad atgultų amžinam poilsiui savo žemėje. Sugrįždami jie parsinešė ir juos palaikiusią viltį. Viltį, kad birželio 14-osios įvykiai nebepasikartos, bus mažiau juodų gedulo dienų, daugiau vilties ir šviesos.

Gedulo ir vilties diena Daniūnuose

Informacija
Peržiūros: 845

Birželio 14 d. - Gedulo ir vilties diena. Nuo tos nakties, kuomet enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus, praėjo 70 metų. Ką ši  diena reiškia šiandien patiems mažiausiems Lietuvos žmonėms? Ar gali jie nujausti visą sunkumą ir  neviltį, kurią jautė jų proseneliai, kuomet beširdiškumas ir neteisybė draskė jų šeimas, niokojo namus, o juos pačius gyvuliniuos vagonuose išvežė ten iš kur jie nebegrįžo niekad? Birželio 14 d. Ramygalos seniūnijos kultūros centro darbuotojai į Daniūnų bendruomenės namus sukvietė mažiausius ir jauniausius daniūniečius. Vaikai ir jaunimas atėjo nepėsti, o „ratuoti“ dviračiais. Berniukai iš klevo, augančio prie bendruomenės namų,  lapų supynė vainiką. Mergaitės priskynė lauko gėlių. Ir tuomet dviratininkai patraukė Daniūnų gatvėmis link kryžiaus, skirto Lietuvos nepriklausomybei, pastatyto 1990 metais vietinių gyventojų. Iš savo sodybų išėję  daniūniečiai sveikino pravažiuojančius, modami rankomis.  Prie kryžiaus vaikai ir jaunimas sutvarkė gėlyną, padėjo vainiko juostą, išpuoštą gėlėmis, uždegė atmintie žvakutes. Žuvusiuosius tremtyje pagerbė  tylos minute.

Sugrįžus prie bendruomenės namų, susėdome visi ant pievos, dalinomės įspūdžiais ir dar  ilgai nenorėjome skirstytis namo. Kalbėjome apie tą baisų istorinį laiką, apie tai kaip gera ir ramu gyventi su tėvais savo namuose. Supratome, kad mokame ne tik švęsti ir linksmintis, bet ir minėti liūdnas ir graudulingas savo krašto istorijos dienas.