Renginiai

Gandro plunksna rašysi sonatą
Ir atsiųsi man ją balandžio paštu.
Aš sugrosiu ją naktį ir žvaigždės seks natą,
Nuaidės tavo dainos lelijų miestu...

Tokiomis eilėmis, rugpjūčio 24 dieną iš Ramygalos į šiltuosius kraštus išlydėjome gandrus.

Lietuviai šią dieną nuo seno išlydėdavo gandrus, išskrendančius žiemoti į šiltuosius kraštus. Gandras skirtingose lietuvių tarmėse dar vadinamas garniu, gužu, gužučiu, didučiu, busilu (slaviškas skolinys), starkumi. Gandrai po žiemos parskridę praneša apie pavasarį, o vasaros pabaigoje – apie artėjantį rudenį. Šeimininkės išskrendantiems gandrams tarsi padovanodavo pavakarius. Kadangi nuo šio laiko dienos pradeda trumpėti, pavakarių žmonės nebevalgydavo. Apytikriai šiuo metu kaimuose buvo kerpamos avys. Piemenys jau nebeganydavo gyvulių, jie vaikštinėjo laisvi, nes nebebuvo ko sutrypti - visas derlius nuimtas. 

Ramygalos seniūnijos kultūros centras sveikina su MOKSLO IR ŽINIŲ DIENA!

Ir dovanoja Panevėžio lėlių vežimo teatro spektaklį
J. Titarov "MAŽOJO AUTOMOBILIUKO NUOTYKIAI"

Laukiame rugsėjo 1 dieną, 13.00 val. - mokinukų, darželinukų, mažų vaikiukų ir jų tėvelių.
Spektaklis nemokamas.

1992 m. rugpjūčio 9 d. pirmą kartą įvyko tautų darbo grupių susirinkimas dėl žmonių teisių apsaugos. 1994 m. gruodžio 23 d. Jungtinių tautų organizacija Tarptautinę tautos dieną paskelbė minėtina diena. Rugpjūčio 9 d. švenčiama Tarptautinė tautos diena. Ši diena skirta ginti vietinių tautų-čiabuvių teises. Čiabuviai, dar kitaip vadinami aborigenais, autochtonais - tai senieji vietiniai tam tikros vietovės žmonės, tebegyvenantys arba gyvenę toje teritorijoje iki dabartinių gyventojų įsikūrimo. Čiabuvių bendruomenės laikosi savitų tradicijų, išsiskiria iš visos visuomenės. Tokios tautos dabar dažniausiai išlikusios tik sunkiai pasiekiamose vietose (salose, džiunglėse, kalnuose, Arktyje). Europoje čiabuvių, išlaikiusių savas tradicijas, yra išlikę Laplandijoje ir Kolos pusiasalyje (samiai), Rusijos gilumoje (nencai, komiai), Kaukazo kalnuose, Pirėnų pusiasalio šiaurėje ir Ispanijos bei Prancūzijos pasienyje (baskai). Amerikos vietiniai gyventojai indėnai vis dar laikosi savų tradicijų. 

 Žvejų šventė – tai šventė, kurios visus metus laukia vietos gyventojai bei kaimo svečiai. Ji vyksta nuo aušros iki vidurnakčio, todėl ją aplankyti turi galimybę ir anksti kėlęs ir ilgai miegojas...

Tradicinė Daniūnų kaimo šventė šiais metais prasidėjo viena valanda anksčiau nei įprastai. Jau penktą valandą ryto į žvejų – mėgėjų plūdine meškere varžybas rinkosi žvejai. Nors žvejų skaičiumi negalime pasigirti, tačiau smagu, kad šiais metais į varžybas užsiregistravo bei jose dalyvavo ir mažamečiai žvejai, kurie ankstyvą rytą buvo nusiteikę puikiai. Po dviejų turų varžybų teisėjas Egidijus Marozas susvėrė žuvis ir susumavo rezultatus. Trečiąją vietą pelnė – dešimtmetis Edgaras Karitonis, jo jaunesnis aštuonerių metų brolis Edvinas Karitonis užėmė antrąją vietą, o garbingą pirmąją laimėjo septinmetis Deimantas Marozas.

Vykdant Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos kultūros rėmimo fondo finansuotą projektą „Tegu mūsų mintys ir darbai pratęs septynių amžių istoriją“ Ramygalos mieste vyko renginių ciklas skirtas Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai.

Liepos 6-ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną. Valstybinė šventė, primenanti didingą Lietuvos praeitį, jos ilgaamžes valstybingumo tradicijas, iškilmingai paminėta Ramygaloje. Šiai dienai minėti buvo skirtas renginių ciklas „TEGU MŪSŲ MINTYS IR DARBAI PRATĘS SEPTYNIŲ AMŽIŲ ISTORIJĄ“, kuris prasidėjo Šv. Mišiomis už tėvynę ir jos žmones Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Galerijoje „Voras“ atidaryta Povilo Kleinausko fotografijų paroda „Vasaros spalvos“.

 Birželio 23 dienos vakare, Ramygalos miesto parkas tiesiog šurmuliavo įvairiais garsais. Joninių šventė prasidėjo visų kolektyvų suėjimu skambant dainai "Buvo naktį švento Jono", kuriai pritarė net dvi kapelos. Renginio vedėjai Janytė ir Joniukas pasveikino visus susirinkusius į ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties šventės renginį ir susirinkusią publiką savo dainomis pradžiugino jauniausia kultūros centro atlikėja Airelija Marozaitė su sesute Raminta (vadovė Gintautė Bakanavičienė). Vedantieji pasakojo apie šios šventės kilmę, atsiradimą, papročius, burtus. Buvo apvainikuoti Jonai ir Janinos, organizuoti žaidimai, Lietuvių liaudies šokių pamokėlė, surengtas gražiausio vainiko pynimo ir anekdotų pasakojimo konkursas, kuriuose publika negausiai, bet visgi dalyvavo. Šventę muzikos garsais apsupo Ramygalos kultūros centro kolektyvai, linijinių šokių grupė "Šokas"(vadovė Lina Veršelienė), moterų vokalinis ansamblis "Aušra"(vadovė Lijana Nevulytė), merginų duetas, Barbora Kiseliūtė ir Neringa Juozaitytė, atliekančios Lietuvių liaudies dainas (vadovė Karolina Raziūnienė), linksmino kapela "Senoliai" (vadovė Gintautė Bakanavičienė).

Birželio 23 dieną 20.00 valandą miesto parke:

  • Susirinkusius linksmins Ramygalos kultūros centro kolektyvai;
  • Bus organizuojamos šokių ir žaidimų rungtis;
  • Vainikuosim Jonus ir Janinas;
  • Pinsime ir plukdysime vainikus;
  • Šoksime diskotekoje aplink laužą ir ieškosime paparčio žiedo.

LAUKIAME VISŲ SU GERA NUOTAIKA!!!    

Organizatorius:
Ramygalos kultūros centras

 Lietuvos ožkų mylėtojai ir augintojai,

2010 m. įvyko didelio susidomėjimo sulaukęs pirmasis ožkų paradas „Mis ožka“. Tęsiant tradiciją, kviečiame visus dalyvauti ožių, ožkų, ožkininkų ir ožkininkių varžytuvėse, kurios vyks Panevėžio rajono Ramygalos miesto parke  liepos  9 d. (šeštadienį) 14.00 val.

Ramygala neatsitiktinai pasirinkta šventės vieta. Šis miestelis jau nuo seno garsėjo vietiniais mažais laukus dirbančiais arkliukais, vadinamais ožkomis, kuriuos laikui bėgant pakeitė tikros ožkos. Senieji miestelio gyventojai dar dabar Ramygalą švelniai pavadina „Ožkauosčiu“.

Kviečiame registruotis iki liepos 6 d.
tel.: 8 675 23201

8 45 592382
arba e. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 Birželio 14-oji ne tik tautos gedulo, bet ir vilties diena. Vilties išgyventi, vilties sugrįžti į tėvynę, vilties išvysti savo artimuosius. Viltis palaikė tremtinius ir kalinius sunkiausiais, juodžiausiais jų gyvenimo metais, suteikė jėgų ir tvirtybės. Šią dieną Lietuvoje minimi tremtyje žuvę lietuviai.

Ramygalos seniūnijos kultūros centre surengtoje atminimo valandoje, skirtoje tremtyje žuvusiems lietuviams,  nuskambėjo prisiminimų žodžiai, buvo parodytas dokumentinis filmas „Atsimenu, vadinasi esu“. Šv. Mišias už Lietuvą ir tremtinius aukojo Ramygalos Šv. Jono krikštytojo bažnyčios klebonas Edmundas Rinkevičius. Po mišių, Laisvės aikštėje, prie paminklo genocido aukoms atminti, skambėjo mišraus ansamblio „Svaja“ atliekamos tremtinių dainos, jaunimas prie paminklo išdėliojo vilties žvakelių ornamentus. Tylos minute buvo pagerbti visi tremtyje žuvę lietuviai.Į Lietuvą jie sugrįžo - gyvi ir mirę, kad atgultų amžinam poilsiui savo žemėje. Sugrįždami jie parsinešė ir juos palaikiusią viltį. Viltį, kad birželio 14-osios įvykiai nebepasikartos, bus mažiau juodų gedulo dienų, daugiau vilties ir šviesos.